Sutartis pasirašyta, nauja įranga atvežta, gamybos ar sandėlio grafikas spaudžia, o vadovas klausia: ar jau galima pradėti dirbti? Dažnas atsakymas nuspėjamas: ant įrenginio yra CE ženklas, vadinasi, viskas tvarkoje. Deja, taip paprasta nėra. Tuv-Nord CE ženklinimas ir atitiktis ES reikalavimams parodo, ar savo pareigas atliko gamintojas, bet nieko nepasako apie tai, ar įranga bus saugi jūsų įmonėje, šalia konkrečių žmonių ir kitų įrenginių.
Lietuvos įmonėms ši tema aktuali trimis atvejais: kai įranga perkama, kai ji nuomojama ir kai į darbą paimamas naudotas ar senesnis įrenginys. Be to, nuo 2027 m. sausio 20 d. mašinoms bus taikomas Reglamentas (ES) 2023/1230, kuris pakeis Mašinų direktyvą 2006/42/EB, todėl dokumentus ir ženklinimą verta išmanyti jau dabar. Šiame straipsnyje apžvelgiame, kokius dokumentus ir reikalavimus patikrinti prieš pradedant eksploatuoti įrangą, kuo gamintojo pareigos skiriasi nuo darbdavio pareigų ir kokių veiksmų prireikia net tada, kai CE ženklas yra.
Gamintojo ir darbdavio pareigos: du skirtingi klausimai
Pirmiausia reikia atskirti du dalykus. Pirmasis: ar įrenginys buvo tinkamai suprojektuotas, pagamintas ir įvertintas, kol pateko į ES rinką. Antrasis: ar jis saugiai naudojamas jūsų darbo vietoje. Už pirmąjį atsako gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, už antrąjį darbdavys.
Gamintojas prieš pateikdamas mašiną rinkai turi atlikti atitikties vertinimo procedūrą, parengti techninę bylą, surašyti ES atitikties deklaraciją ir pažymėti gaminį CE ženklu. Lietuvoje esminius reikalavimus mašinų gamintojams nustato techninis reglamentas „Mašinų sauga”, perkeliantis Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas. Svarbu suprasti, kad CE ženklas nėra kokybės ženklas. Tai gamintojo patvirtinimas, kad gaminys atitinka esminius ES saugos, sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Darbdavio pareigos kyla iš kitų teisės aktų: Darbo kodekso, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai naudotų tik techniškai tvarkingas, saugos reikalavimus atitinkančias darbo priemones, ir kad jie būtų apmokyti bei informuoti. Šios pareigos nepranyksta dėl to, kad įrenginys pažymėtas CE ženklu.
| Klausimas | Gamintojas ar jo atstovas | Darbdavys (naudotojas) |
|---|---|---|
| Kada pareiga atsiranda | Prieš pateikiant įrangą ES rinkai | Nuo pirkimo ar nuomos iki įrangos eksploatacijos pabaigos |
| Pagrindinis tikslas | Saugus gaminio dizainas ir gamyba | Saugi darbo vieta ir saugus naudojimas |
| Pagrindiniai dokumentai | Techninė byla, ES atitikties deklaracija, instrukcija | Rizikos vertinimas, instruktavimo žurnalai, priežiūros ir patikros dokumentai |
| Ką patvirtina | Kad įranga atitinka ES reikalavimus | Kad įranga tinkama ir saugi konkrečioje darbo vietoje |
Kokius dokumentus patikrinti prieš paleidžiant įrangą
Įrangą geriausia priimti kaip pirkinį su dokumentų paketu: be jo įrenginys formaliai dar nėra paruoštas naudoti. Čia pateikiame sąrašą to, kas turėtų būti jūsų rankose.
ES atitikties deklaracija
Tai pagrindinis dokumentas, kuriuo gamintojas prisiima atsakomybę už atitiktį. Jame turi būti nurodyti gamintojas, įrenginio aprašymas, taikytini teisės aktai ir standartai, o dokumentas turi būti pasirašytas įgalioto asmens. Patikrinkite, ar deklaracijoje nurodytas modelis ir serijos numeris sutampa su jūsų gautu įrenginiu, ir ar nurodyti teisės aktai atitinka įrangos tipą. Jei įrenginiui taikomi keli teisės aktai, pavyzdžiui, dėl mašinų, elektromagnetinio suderinamumo ar žemos įtampos, deklaracijoje jie visi turi būti paminėti.
Naudojimo instrukcija lietuvių kalba
Instrukcija yra ne priedas, o saugos dalis. Joje aprašomas numatytasis naudojimas, draudžiami veiksmai, likutinės rizikos, avarinis stabdymas, valymo ir priežiūros tvarka. Darbuotojai turi ją suprasti, todėl instrukcija turi būti pateikta valstybine kalba. Jei gaunate tik angliškos ar gamintojo šalies kalbos versiją, tai reikia išspręsti dar prieš paleidimą.
Ženklinimas ant paties įrenginio
Ant įrangos turi būti duomenų lentelė su gamintojo pavadinimu ir adresu, tipo ar modelio žymėjimu, serijos numeriu, pagaminimo metais ir CE ženklu. Patikrinkite, ar ženklinimas nenutrintas, ar jis atitinka dokumentus, ir ar saugos ženklai bei perspėjimai matomi darbuotojams. Pagal gamintojams keliamus reikalavimus CE ženklas turi turėti nustatytas proporcijas, todėl akivaizdžiai iškraipytas ar nukopijuotas ženklas yra pagrindas abejoti.
Techninė byla ir papildomi dokumentai
Visą techninę bylą saugo gamintojas, o naudotojui jos visos paprastai nereikia. Tačiau verta sutartyje aiškiai numatyti, kokie dokumentai jums bus perduoti: elektros, hidraulikos ir pneumatikos schemos, atsarginių dalių sąrašas, priežiūros planas, bandymų ir paleidimo protokolai. Kai kuriais atvejais prireiks ir papildomų dokumentų: elektros įrenginių matavimų protokolų, sprogioje aplinkoje naudojamos įrangos sprogimo rizikos vertinimo, o potencialiai pavojingiems įrenginiams techninės būklės patikros akto.
CE ženklinimas ir atitiktis: ką iš tikrųjų patvirtina gamintojas
Mašinų direktyva nustato esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos turi atitikti mašinos, o techninės detalės dažniausiai pateikiamos darniuosiuose Europos standartuose. Gamintojas ar jo atstovas vertina riziką pagal projektavimo etapo logiką, pavyzdžiui, taikydamas standartą ISO 12100, nustato apsaugos priemones ir tik tada deklaruoja atitiktį. Kai kuriais atvejais į vertinimą įtraukiama ir notifikuotoji įstaiga, kuri išduoda Tuv-Nord CE atitikties sertifikatą.
Naudotojui svarbu žinoti, kad tai yra vertinimas, atliktas gamintojo gamyklos sąlygomis ir numatant tipinį naudojimą. Gamintojas nežino, kokiame cecho aukšte stovės jūsų mašina, ar šalia važinės krautuvai, kaip bus sujungta su kitais įrenginiais ar kokios kvalifikacijos žmonės ją valdys. Šias aplinkybes turite įvertinti jūs.
Reglamentas (ES) 2023/1230 išlaiko tą pačią logiką, bet patikslina kai kurias painias sritis, pavyzdžiui, nebaigtą mašiną ir esminį pakeitimą, ir geriau aprėpia naujas technologijas: autonominius mobiliuosius robotus, daiktų internetą ir dirbtinio intelekto moduliais pagrįstas saugos funkcijas. Prieš 2027 m. sausio 20 d. pagal direktyvą pateiktos į rinką mašinos galės toliau būti tiekiamos, tačiau naujus pirkimus verta planuoti jau atsižvelgiant į pokyčius.
Kai CE ženklo nėra, bet įranga vis tiek gali būti naudojama
Pirkėjams dažnai kyla klausimas, ar įrenginys be CE ženklo yra neteisėtas. Atsakymas priklauso nuo to, kokiam teisės aktui įrenginys priklauso. CE ženklas privalomas ne visoms darbo įrangos kategorijoms, o tik toms gaminių grupėms, kurioms parengti specialūs ES teisės aktai, todėl pirmas klausimas visada yra, kokioms taisyklėms jūsų įrenginys paklūsta. Todėl CE ženklinimas ir atitiktis ES reikalavimams yra ne universali taisyklė, o pareiga, priklausanti nuo gaminio grupės: jei gaminys patenka į reguliuojamą sritį, ženklas privalomas, o jei ne, saugos reikalavimai vis tiek išlieka pagal kitus norminius aktus.
Dažniausi atvejai, kai CE ženklo gali ir nebūti:
- Senesnė įranga, pradėta naudoti iki Darbo įrenginių naudojimo nuostatų įsigaliojimo. Tokia įranga gali būti naudojama toliau, jei ji saugi ir atitinka nustatytus minimalius saugos reikalavimus, todėl jai atliekamas rizikos vertinimas.
- Savos gamybos įranga, pagaminta naudoti pačioje įmonėje. Ji taip pat turi atitikti jos pagaminimo metu taikytus saugos reikalavimus.
- Gaminiai, kurių nereglamentuoja jokia CE direktyva ar reglamentas, pavyzdžiui, dalis sandėliavimo priemonių ar laiptinių konstrukcijų. Jų sauga vertinama pagal bendruosius darbo saugos reikalavimus ir standartus.
Atvirkščiai, jei įrenginys turėtų būti CE ženklinamas, bet ženklo neturi, tai ne išimtis, o pažeidimas, kurio negalima ignoruoti. Naudotos įrangos, įvežamos iš ne ES šalių, atveju dažniausiai taikomas toks pat požiūris kaip naujai įrangai.
Kodėl ir su CE ženklu gali prireikti papildomų veiksmų
Net ir pilnai atitinkantis ES reikalavimus įrenginys gali tapti pavojingas dėl netinkamo įrengimo ar naudojimo. Čia pagrindiniai keturi sluoksniai.
Rizikos vertinimas konkrečioje darbo vietoje
Darbdavys privalo įvertinti riziką, kurią kelia nauja įranga jo darbo aplinkoje. Reikia pažiūrėti, kaip įrenginys sąveikauja su kitais įrenginiais, žmonių srautais, medžiagomis, apšvietimu, triukšmu, dulkėmis ir elektros tinklu. Jei keli įrenginiai sujungiami į vieną liniją, pasikeičia ir pavojų pobūdis, todėl vertinimas turi apimti visą sistemą. Tai ypač aktualu sandėlio technikai, kai krautuvai, konvejeriai ir stelažai veikia vienoje erdvėje.
Tinkamas sumontavimas ir paleidimas
Daug įvykių įvyksta ne dėl gamybos broko, o dėl netinkamo montavimo. Reikia patikrinti grindų laikomąją galią, pagrindo lygumą, elektros jungtis ir apsaugas, apsauginius aptvarus, avarinio stabdymo prieinamumą, saugias praėjimo zonas, vėdinimą. Paleidimo metu verta išbandyti saugos funkcijas, o ne tik pagrindinį veikimą, ir dokumentuoti rezultatus.
Darbuotojų instruktavimas ir mokymas
Darbo įrenginių naudojimo nuostatai reikalauja darbuotojus informuoti, apmokyti ir konsultuoti. Tai reiškia, kad niekas neturi pradėti dirbti su nauja įranga be instruktažo, kuris atitinka konkretaus įrenginio rizikas. Atskirai reikia pasirūpinti kvalifikacija ten, kur jos reikalaujama, pavyzdžiui, valdant kėlimo įrenginius ar krautuvus. Instruktavimas turi būti dokumentuojamas, o po įrenginio pakeitimų ar incidentų kartojamas.
Reguliari techninė priežiūra ir patikros
Įrenginio sauga ne išlieka savaime. Nusidėvi stabdžiai, atsipalaiduoja jungtys, pažeidžiami apsauginiai gaubtai. Todėl reikia numatyti priežiūros planą pagal gamintojo instrukciją, naudotojo atliekamas apžiūras prieš pamainą ir kompetentingo asmens periodines patikras. Kai kuriais atvejais tokią apžiūrą ir patikras įmonės reglamentuoja ir savo vidaus saugos instrukcijomis, pavyzdžiui, nustatydamos, kad darbo įrenginių patikra atliekama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
Potencialiai pavojingi įrenginiai: kai patikra privaloma
Dalis įrangos priskiriama potencialiai pavojingiems įrenginiams. Tai įrenginiai, kurie dėl juose sukauptos energijos ar vykstančių procesų gali kelti grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Jei įrenginio techniniai parametrai viršija nustatytas ribas, jis registruojamas potencialiai pavojingų įrenginių registre, kurį administruoja Valstybinė darbo inspekcija.
Pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą tokių įrenginių techninė būklė turi būti patikrinta prieš pirmą kartą pradedant juos naudoti, o vėliau tikrinama periodiškai. Patikros metu vertinama, ar įrenginys atitinka jo eksploatavimą reglamentuojančius teisės aktus ir gamintojo techninius dokumentus, atliekamos apžiūros ir bandymai. Tokias patikras gali atlikti tik įgaliotos ir akredituotos įstaigos.
Pavyzdžiui, įmonėms dažniausiai aktualūs šie įrenginiai ir terminai, kuriuos kaip pavyzdį pateikia TUV NORD Lietuva techninės saugos skyrius:
- kėlimo įrenginiai, tokie kaip kranai: dalinė techninė patikra kas 12 mėnesių, išsami kas 36 mėnesius;
- mobiliosios keliamosios darbo platformos, kurių pakėlimo aukštis didesnis nei 3 metrai: dalinė patikra kasmet, išsami ne rečiau kaip kas trejus metus;
- keleiviniai ir krovininiai liftai: dalinė patikra kasmet, išsami kas trejus metus;
- degiąsias dujas naudojančios technologinės įrenginių sistemos, kurių šiluminė galia didesnė nei 400 kW: veikiančios įrangos patikra kasmet, išsami kas penkerius metus.
Tikslūs terminai priklauso nuo konkrečios kategorijos ir parametrų, todėl pirkdami tokią įrangą iš pardavėjo ar nuomotojo iš anksto išsiaiškinkite, ar ji registruotina, ir suplanuokite patikrą prieš pirmą paleidimą.
Praktinė dalis: žingsniai prieš pradedant eksploatuoti naują įrangą
Šią seką galima naudoti kaip vidinį kontrolinį sąrašą, kai perkate, nuomojatės ar priimate naudotą įrangą.
- Nustatykite įrenginio kategoriją dar prieš pirkimą. Išsiaiškinkite, ar tai mašina, kėlimo įrenginys, slėginė įranga, ar potencialiai pavojingas įrenginys, ir kurie teisės aktai jam taikomi.
- Sutartyje apibrėžkite dokumentų paketą. Įrašykite, kad pardavėjas ar nuomotojas pateiks ES atitikties deklaraciją, instrukciją lietuvių kalba, schemas, priežiūros planą ir, jei reikia, bandymų protokolus.
- Priimdami įrangą palyginkite dokumentus su realiu įrenginiu. Patikrinkite modelį, serijos numerį, CE ženklą, duomenų lentelę ir saugos įtaisus.
- Atlikite rizikos vertinimą darbo vietoje. Įtraukite montavimo vietą, žmonių srautus, sąveiką su kita įranga ir keliamas rizikas darbuotojams. Jei įranga sudėtinga ar neturi CE ženklo, pasitelkite kompetentingus specialistus.
- Sumontuokite ir paleiskite pagal instrukciją. Išbandykite apsaugas, avarinį stabdymą ir blokavimus, o rezultatus užfiksuokite.
- Sutvarkykite privalomas patikras. Jei įrenginys potencialiai pavojingas, užtikrinkite techninės būklės patikrą ir registraciją prieš pradedant naudoti.
- Instruktuokite ir apmokykite darbuotojus. Pasirūpinkite instruktažu, kvalifikacija ten, kur jos reikia, ir pasirašytais dokumentais.
- Įveskite priežiūros ir apžiūrų tvarką. Paskirkite atsakingą asmenį, sudarykite grafiką, vykdykite apskaitą ir reaguokite į defektus.
Nuomojamos įrangos atveju papildomai aptarkite, kas atlieka priežiūrą ir patikras nuomos laikotarpiu. Tačiau net jei dokumentus pateikia nuomotojas, darbuotojų saugą savo darbo vietoje vis tiek turi užtikrinti jūsų įmonė kaip darbdavys.
Naujos įrangos sauga prasideda ne nuo mygtuko paspaudimo, o nuo teisingų klausimų. CE ženklas ir atitikties deklaracija rodo, kad gamintojas atliko savo pareigas, tačiau darbdavys vis tiek turi įvertinti riziką, tinkamai sumontuoti įrangą, apmokyti žmones ir rūpintis jos priežiūra. Jei įrenginys CE ženklo neturi dėl to, kad yra senesnis ar nepatenka į reguliuojamas grupes, jo saugumą reikia įrodyti kitaip, pasitelkiant rizikos vertinimą ir minimalių saugos reikalavimų patikrą.
Pasitarimas su saugos specialistais ir dokumentų peržiūra prieš paleidimą užima kelias dienas, o jų nepaisymas gali kainuoti sužalojimus, prastovas ir baudas. Tvarkingai parengta įranga tarnauja ilgiau ir sukelia mažiau nenumatytų išlaidų. Todėl prieš kitą įrangos pirkimą ar nuomą verta sudaryti vidinį kontrolinį sąrašą ir jo laikytis kaip nuolatinės įmonės praktikos.
