
Ar kada nors susimąstei, kaip atsirado skaičiai? Kodėl parašius „1“ visi supranta, kad tai reiškia vieną obuolį ar vieną kavos puodelį? O kaip žmonės skaičiavo prieš atsirandant skaičiuotuvams, telefonams ir… net prieš popierių?
Pasirodo, skaičių istorija tokia sena ir įdomi, kad galėtų tapti net istorinio filmo scenarijumi. Ir joje netrūksta siužetų posūkių: čia sutinkame ir griovelius ant kaulų, ir babiloniečius, ir daugybos lentelę, kurią žino beveik kiekvienas pradinukas.
Kai skaičiuoti reikėjo ant… kaulo
Grįžkime maždaug 20 000 metų atgal. Tada žmonės dar nemokėjo rašyti, bet kažkaip juk reikėjo prisiminti, kiek kartų sėkmingai sumedžiojo mamutą ar kiek žvėrių kailių turi mainams. Sprendimas? Raižyti brūkšnelius ant kaulo! Toks seniausias rastas „skaičių įrankis“ – Išango kaulas – liudija, kad žmonės jau tada norėjo „turėti tvarką“.
Babiloniečiai, egiptiečiai ir romėnai: visi skaičiavo savaip
Senovės Babilone buvo sukurta šešiasdešimtainė skaičiavimo sistema. Kodėl svarbu? Todėl šiandien vis dar turime 60 minučių valandoje ir 360 laipsnių apskritime! Egiptiečiai kūrė savo ženklus skaičiams, o romėnai parašė „X“, kai turėjo 10 (ir vis dar rašome „XXI amžius“). Tačiau bandyk su romėniškais skaičiais padauginti 43 iš 7 – garantuojame, greitai pasiilgsi arabiškųjų!
Kur buvo paslėpta daugybos lentelė?
Gerai, o dabar pasakykime atvirai: ar tau teko kalti daugybos lentelę mokykloje? Devyni kart septyni? Šeši kart aštuoni? Tai gali skambėti kaip galvos skausmas, bet pati lentelė – tikras žmonijos šedevras.
Pirmosios daugybos lentelės buvo sudarinėjamos dar senovės Babilone! Vėliau ją naudojo kinai, o graikų filosofas Pitagoras taip mėgo tvarką, kad net jo garbei kai kuriose šalyse daugybos lentelė vadinama Pitagoro lentele.
Ir iš tiesų – lentelė leidžia greitai atlikti veiksmus, lavina atmintį ir net padeda išvengti gėdos, kai kas nors viešai paklausia: „O kiek bus 8 kart 7?“ (Jei dar abejoji – atsakymas 56).
Nulis – herojus iš šešėlio
Vienas įdomiausių veikėjų šioje istorijoje – nulis. Ilgą laiką jo… nebuvo. Rimtai! Kai kurios senosios civilizacijos net neturėjo ženklo „0“. Įsivaizduok gyvenimą be jo: nei 10, nei 100, nei 2025! Laimė, indai ir arabai atėjo į pagalbą, ir štai – mūsų pažįstami skaitmenys nuo 0 iki 9 gimė.
Nuo griovelių iki dirbtinio intelekto
Šiandien skaičiai – visur: telefone, banke, parduotuvėje, net tavo sporto programėlėje. Tačiau viskas prasidėjo labai paprastai – nuo noro suskaičiuoti, kiek dar obuolių liko.
Ir net jei gyvename algoritmų, skaitmenų ir dirbtinio intelekto pasaulyje, viena lieka amžina – daugybos lentelė. Ji kaip matematikos abėcėlė, be kurios neįmanoma pradėti kelionės po skaičių pasaulį.